| | (KAP) Pasak Austrijos katalikø naujienø agentûros „Kathpress“ vasario 2 d. praneðimo, Vienos arkivyskupas kardinolas Christophas Schönbornas vël ásiterpë á diskusijà dël evoliucijos ir mokymo apie sukûrimà. „Vienos teologiniuose kursuose“ (Wiener Theologische Kursen) jis sakë, jog debatai ðiuo klausimu tokie karðti ir aistringi todël, jog èia galiausiai kalbama apie þmogaus egzistencijà, apie þmogaus „ið kur“ ir „kurlink“, apie gyvenimo prasmæ.
Mokymas apie evoliucijà kaip mokslinë teorija, pasak kardinolo, tikëjimui nëra problema. Sunkumai kyla tik tada, kai mokslinë teorija pasitelkiama pasaulëþiûrinëms pozicijoms stiprinti. Problema galiausiai yra ne gamtamokslio ir religijos santykis, bet proto vieta.
Mokslas, pasak Schönborno, galimas tik todël, kad þmogus yra protu apdovanota bûtybë. Ypaè ástabu, kad tikrovë apskritai paþástama. „Kad galëtø bûti paþástami ir suprantami, daiktai turi turëti tvarkà“, – sakë kardinolas. Ta tvarka, anot jo, neásivaizduojamai didelë. Protui nepriimtina laikyti evoliucijà vien nekryptingu atsitiktinybiø procesu. „Þinoma, nepaneigsi atrankos ir kintamumo, taèiau teigti, jog visas procesas atsitiktinis, neprotinga“, – teigë jis.
Vienos arkivyskupas áspëjo vengti dviejø fundamentalizmo formø: pasak jo, pakraipa, paraidþiui suprantanti Biblijà, ieðko moksliniø árodymø, kad Þemë sukurta prieð 6 tûkst. metø. Tai, anot kardinolo, nesàmonë. Tikëjimo nevalia ginti absurdiðkais argumentais, nes taip jis iðstatomas pajuokai. Kartu Schönbornas kritikavo „fundamentalistines“ sroves, ið anksto atmetanèias bet kokius kritinius klausimus evoliucijos teorijai.
Kardinolas tvirtino egzistuojant tikrovæ ir uþ gamtamokslio ribø. Èia Vienos ganytojas atkreipë dëmesá á muzikà – tikrovæ, kuri gamtamoksliðkai irgi neapèiuopiama. Nepaisant to, tai tikrovë, o ne iliuzija. Galiausiai bûtini abu artinimosi prie tikrovës bûdai – tikëjimo ir gamtamokslio. Abu turi vienas kità papildyti: „Tikëjimas á gamtamokslinius klausimus neatsakys. Jis nepanaikina gamtamokslinio darbo vargø, bet atveria platesná horizontà.“ Tada gali nutikti, jog kai kam ásigilinus á gamtamoksliná darbà „nuðvis Dievo buvimas“.
Tikëjimas ir mokslas nëra visiðkai atskirti, veikiau abu susilieèia ir vienas á kità ásismelkia, taèiau neturi bûti painiojami. Schönbornas: „Tiriantis ir màstantis, tikintis ir besistebintis yra vienas ir tas pats, taèiau tikëdamas ir tirdamas jis nedaro vieno ir to paties.“
„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt
|
á pradþià
á virðø